Nepriklausomai nuo susitikimo pobūdžio - pusryčiai, verslo pietūs ar vakarienė su draugais - norime, kad jis būtų malonus. Restorano pasirinkimą gali nulemti virėjo šlovė ar jame patiekiamų patiekalų tipas, tačiau ne mažiau dažnai tai lemia ir aplinkos siunčiamų signalų suvokimas. Ir tai nėra tik klausimas, ar mums patinka skandinaviškas, ar kaimiškas, industrinis, ar puošnus dekoras. Šviesa, spalva, garsas, forma ir net svoris taip pat turi įtakos patiekalo skoniui.

Taip pat kaip maisto spalva daro įtaką skonio pojūčiui, šis santykis galioja ir patiekalų spalvai. Pavyzdžiui, raudona spalva mums asocijuojasi su saldumu, primenančiu prinokusių vaisių skonį. 2011 m. atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 60 dalyvių, parodė, kad sūrūs popkornai, valgomi iš raudono dubenėlio, atrodė saldesni nei iš balto dubenėlio. Kita vertus, mėlyna spalva atima apetitą, tai gerai žino ir kulinarinių knygų leidėjai, kurie savo knygų neįriša mėlynais viršeliais. Saugiausia šiuo požiūriu visada išlieka elegantiška balta spalva, kontrastuojanti su patiekalo spalva, tačiau nebijokite ir juodos spalvos. Įrodyta, kad ji, kaip ir rožinė, sustiprina desertų skonį. Kalbant apie saldumynus, venkite kvadratinių indų. Eksperimentai parodė, kad tas pats desertas, patiektas apvalioje lėkštėje ir kvadratinėje lėkštėje, paragavus iš pirmosios atrodė saldesnis. 

Ne tik lėkštės, bet ir stalo įrankių svoris turi įtakos maisto skonio suvokimui. Kuo jis didesnis, tuo aukštesnė atrodo patiekalo kokybė. Svečiams, kurie nėra kulinarijos žinovai, prie stalo sunku įvertinti, iš kokios rūšies jautienos buvo iškeptas jautienos kepsnys. Tai gali padaryti tik patyręs virtuvės šefas. Tačiau kuo sunkesnius stalo įrankius jie naudos, tuo geresnė jiems atrodys mėsa. 

Galiausiai negalime nepaminėti garso. Fone sklindanti muzika turėtų būti pakankamai neįkyri, kad netrukdytų pokalbiui ir skatintų ilgiau pasilikti prie stalo.

Žymės